Daug merginų sako " kaip pavydžiu, ji tokia graži" " ir aš norėčiau būt kaip ji" " kokia graži jos figūra, bet aš niekada tokios neturėsiu" ir t.t. Bet dažnai pastebiu, kad tos merginos kurios nori atrodyti geriau nieko nedaro. Jos sėdi ir verkia, kad negraži, niekas nežiūri į ją. Mielos merginos, vietoj to, kad sėdit prie kompiuterio ir verkiat nuo ryto iki vakaro, eikit sportuot. Darykit išvadas po velnių.
Kita situacija: norėčiau eiti į vakarėlius, turėti begalę draugų ir t.t. Visu pirma: nemanau, kad tai turėdamas būsi laimingas. Vakarėliai. Tai eik į vakarėlius. Bet kiek žinau dauguma tik sėdi žiūri nuotraukas iš įvairių vakarėlių ir galvoja" kada man taip bus?" Turėti begalę draugų galima. Bet kai kažkas atsitinka ir reikia pagalbos iš begalės draugų lieka tik keli tikri draugai. Kodėl kiti nusisuka? Todėl, kad jie netikri. Jie mūsų gerai nepažįsta.
Nes kai turime begalę draugų, mes negalime kiekvienam skirti tiek laiko, kad jis mus pažintų..
Bendravimas su už save jaunesniais. Turiu omenį bendravimą su už save jaunesniais draugais. Atrodo tik pora metų, juk skirtumas visai nedidelis. Tačiau kai esi 15-16 ir bendrauji su 13-os metų žmogiukais kalba nesiriša. Nėra apie ką kalbėt, nėra aktualių temų. Skiriasi interesai, požiūris į daugumą dalykų. Todėl vengiu bendraut su jaunesniais už save.
